- milžtis
- 1 milžtìs sf. (4) 1. Šts col. kas melžiama; melžiami gyvuliai: Daug milžties turia ana, t. y. daug karvių J. O ar daug tos milžtiẽs turi? – Vieną ožkelę Grg. Ka dabar tiek tos milžtiẽs begal išlaikyti Slnt. Milžties tos daug, o dar buvo iš kur girdyti skaniai, ta ir pieno buvo apsčiai Plt. 2. kas pamelžta, pienas: Milžtiẽs turia dar žmonys, kad ir stato pieną į pieninę Šts. Įpilk ir šišion tos milžtiẽs Grg. 3. melžimas: Ana karves išdavė į mil̃žtį J.
Dictionary of the Lithuanian Language.